Rekonstruoti ar griauti?

1. Kada svarstoma rekonstruoti ar griauti?

Rekonstrukcijos ir griovimo galimybės lyginamos turint ar svarstant įsigyti pastatą. Žiūrint geografiškai, pasitaiko apleistų ar nepakankamai išnaudojančių situaciją statinių gerose susisiekimo ar aplinkos atžvilgiu vietose. Šiais atvejais statiniai gali būti įsigyjami vien dėl sklypo ar aplinkos kuriamos vertės. Dalis pastatų gali pasižymėti architektūrinėmis, istorinėmis, mitologinėmis, archeologinėmis ir kitomis vertingosiomis savybėmis. Turint ar įsigijus tokį statinį siekiama išreikšti vertingąsias savybes ir jas panaudoti būsimai veiklai statinyje. Tai gali tapti puošmena ar lankytojų traukos vektoriumi. Visais atvejais kai nepakanka remonto susimąstoma apie statinio rekonstrukciją ar griovimą.

2. Statinio statybos rūšys – rekonstravimas ir griovimas

Rekonstrukcijos ir griovimo ribas apibrėžia statybos techninis reglamentas „Statinio statybos rūšys“:
Statinio rekonstravimas:
Statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:
• pastatomi nauji aukštai;
• įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
• nugriaunama dalis esamų aukštų;
• prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
• pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.
Statinio griovimas:
Statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

3. Nauda ir nuostoliai

Nekilnojamojo turto vertė yra kintantis dydis, kuris priklauso nuo objekto ir jo aplinkos savybių. Perkant ar parduodant - visais atvejais siekiama gauti didesnę naudą. Tam aukščiau kitų iškeliamos tos savybės, kurios tuo atveju aktualesnės. Įsigijus turtą dėl jo aplinkos savybių dažniausiai statiniai neišlaikomi – vykdomi griovimo darbai, o vėliau statomi nauji pastatai, kuriama infrastruktūra. Įsigijus namą, sodo namą, ūkinį pastatą ar kitą statinį, norėdami į pertvarkyti pakeičiant paskirtį ar ankstesniame skyriuje minėtas savybes, reikės atlikti statinio rekonstrukciją.
Esamo statinio rekonstravimas, lyginant su nauja statyba, gali būti finansiškai naudingas tais atvejais, kai nereikia pastato labai keisti ir esamos konstrukcijos nesusidėvėjusios. Šiuo atveju panaudojama didelė dalis esamų sienų, perdangų, stogo ir kitų konstrukcijų. Priešingu atveju, kai statinys suiręs ir blogai išsilaikęs, rekonstravimas gali iškelti darbų sąmatą, nes reikės atkurti ir stiprinti konstrukcijas.
Griovimas naudingas kai pastato neplanuojama išsaugoti, jis neturi vertingų savybių ir statyba vykdoma etapais. Šiuo atveju pirmaisiais etapais griaunami statiniai, o vėliau statomi nauji.
Jeigu siekiama sutaupyti laiko, sutrumpinti projektavimo darbų apimtis bei sumažinti kainą net jei ir planuojama pastatą griauti, reikia apsvarstyti rekonstrukcijos galimybę. Atlikus bet kokius statybos darbus juos reikia įteisinti. Jei pastatas griaunamas, po griovimo reikia jį išregistruoti. Kai rekonstruojamas – įregistruoti padarytus pakeitimus. Naujos statybos atveju – įregistruoti naują pastatą. Taupant laiką ir pinigus galima formuoti statinio rekonstrukciją ir nenumatyti griovimo ir naujos statybos. Šiuo atveju reikės tik vieno projekto bei nereikės išregistruoti esamų statinių. Tačiau reikia atsiminti, kad rekonstruojant reikia išsaugoti dalį esamo pastato, tai gali būti pamatai, sienos arba dalis jų. Baigus rekonstrukciją, kaip ir bet kuriuo statybos darbų atveju, padaryti veiksmai įteisinami. Pasirenkant darbų įgyvendinimo būdą svarbu numatyti resursų kiekį, kurio prireiks tikslams įgyvendinti. Resursus sudaro projektavimo darbai, darbų valdymas ir organizavimas, statybos darbai, griovimo darbai, remonto darbai, konstrukcijų stiprinimo, ardymo, atkūrimo darbai bei medžiagos.