Pastato energetinis efektyvumas

1. Energetinio efektyvumo reglamentavimas Europos sąjungoje ir Lietuvoje

Statybos techninio reglamento STR „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ tiksluose nurodomi tarptautiniai dokumentai, kuriais remiantis Lietuva reglamentuoja statybų sektorių. Reglamentavimas skirtas energijos taupymo ir išsaugojimo tikslų įgyvendinimui, mažinant energijos suvartojimą ir energetinę priklausomybę.
Reglamente nurodomi laikotarpiai, kuriais galioja skirtingi reikalavimai pastatų energinio naudingumo klasėms. Pradedant projektuoti statinį reikia atsižvelgti į šiuos reikalavimus ir priklausomai nuo datos ir statybos rūšies projekte bus numatoma energinio naudingumo klasė. Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė – pagal energijos vartojimo efektyvumo rodiklių vertes ir reglamento reikalavimus nustatyta pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė.

2. Kas apibūdina energinį efektyvumą pagal STR „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“

Projektuojant D, C ir B energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis reglamento reikalavimams dėl:
• pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių;
• pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 verčių;
• pastato sandarumo;
• pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminių savybių.
Projektuojant A ir A+ energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis reglamento reikalavimams dėl:
• pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių;
• pastato sandarumo;
• mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių;
• pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 verčių;
• pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminių savybių.
Projektuojant A++ energinio naudingumo klasės pastatus, turi būti įvertinta šių pastato rodiklių atitiktis reglamento reikalavimams dėl:
• pastato atitvarų skaičiuojamųjų savitųjų šilumos nuostolių;
• pastato sandarumo;
• mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių;
• pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklių C1 ir C2 verčių;
• pastate sunaudojamos energijos dalies iš atsinaujinančių išteklių;
• pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminių savybių.
Apibendrinant, iki A ir A+ klasės nėra reikalavimo įvertinti mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techninių rodiklių. Projektuojant A++ klasės pastatus, be anksčiau minėtų reikalavimų, papildomai atsiranda poreikis įvertinti pastate sunaudojamos energijos dalį iš atsinaujinančių išteklių. Baigus statybas pastatas vertinamas, nustatoma jo energinio naudingumo klasė ir išduodamas energinio naudingumo sertifikatas.

3. Pokyčių pavyzdžiai projektuojant aukštesnės klasės pastatus

Pastatų atitvaroms keliami šilumos laidumo koeficientų reikalavimai pateikiami statybos techniniame reglamente „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“. Lyginant C ir B klasės pastatų atitvarų reikalavimus su A klasės, rodikliai padidėjo trečdaliu ar net dvigubai. Pagal tai storėja atitvarų termoizoliacinės medžiagos storis, didėja reikalavimai langų ir durų šilumos laidumui. Projektuojant ir statant pastatus didesnis dėmesys skiriamas pastato sandarumui ir energijos išsaugojimui. Tam numatomi efektyvesni konstrukcijų sandarinimo sprendiniai, sandaresni angų užpildymo produktai. Numatomos rekuperacinės sistemos padedančios susigražinti dalį šilumos iš šalinamo oro. B ir žemesnės klasės pastatuose yra galimybė naudoti natūralų vėdinimą naudojant ortakius ir orlaides. A klasės pastatuose būtina mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija. A++ klasės pastatuose privaloma naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius – saulės, vėjo, geoterminę energiją ar kt.