Architektas, kaip pasirinkti?

1. Ką mokosi architektai?

Architektu netampama vos baigus studijas. Architektūros studijų programos parengia specialistus, kurie praktikuodamiesi įgyja žinių, kurias valdydami gali vadintis architektais. Studijų metu studentai išmoksta ruošti darbus rankomis ir kompiuterinėmis programomis. Studijuojami dalykai: konceptualus ir kontekstualus architektūrinis pastatų grupių bei urbanistinio kraštovaizdžio projektavimas. Studijų laikotarpi gilinamasi į istorinius laikotarpius - renesanso, baroko ir kt. architektūra. Lyginama regioninė architektūra - Lietuvos architektūra, pasaulio architektūra, Baltijos architektūra ir kt. Atskirai ruošiami kraštovaizdžio (landšafto) architektai. Mokoma suvokti, pamėgdžioti bei kūrybiškai gerinti aplinką. Daug dėmesio skiriama kuriamų projektų inovatyvumui, estetikai. Nepamirštamos techninės, ekologinės, ekonominės, ergonominės, kultūrinės ir socialinės savybės. Studentai išmokomi braižyti ir atvaizduoti 2D ir 3D objektus naudojantis programine įranga. Didelė dalis studijų yra teorinė, todėl labai svarbu gauti praktinių įgūdžių atliekant praktiką ar dirbant įmonėse su patyrusiais specialistais, įgyvendinant realius projektus.

2. Kokiais projektavimo įrankiais dirba architektai?

Norint pastatyti pastatą reikalingas architektas projekto parengimui. Nuo to kokiais įrankiais naudojasi projektuotojas priklauso gaunamos paslaugos terminas ir kokybė. Nors rinka siūlo ne vieną programinės įrangos paketą, kuriuo galima kurti trimačius modelius, vis dar didelė dalis projektuotojų renkasi braižyti dvimatėmis programomis ar net rankomis.
Rengiant projektą trimatėmis (3D) programomis iškart kuriamas tūrinis objektas. Galima greta peržiūra ir vizualizavimas. Braižant erdvinius modelius tiksliau sprendžiami konstrukciniai ir inžineriniai mazgai, išvengiama klaidų, darbas vyksta sparčiau. Programos leidžia lengviau ir tiksliau suskaičiuoti projekto medžiagų sąnaudas. Pakeitimai vykdomi realiu laiku, nereikia dėl vieno pakeitimo pakeisti atskirų brėžinių – tai daroma automatiškai.
Jei projektas rengiamas dvimate programa (2D) – plokštumoje, tai reikalauja daugiau laiko ir pastangų, nes kiekvienas brėžinys rengiamas atskirai. Norint atvaizduoti sprendinius papildomai rengiamos trimatės vizualizacijos, tai daroma papildomų programų pagalba. Pataisymai ir korekcijos užtrunka ilgiau nei dirbant 3D programomis.
Blogiausias variantas laiko atžvilgiu - darbai rankomis. Tačiau tai atpalaiduoja žmogaus mastymą ir leidžia į kuriamą objektą pasižiūrėti meniškiau. Šis būdas tinkamas pirminėms projektavimo stadijoms, nes kitose stadijose tai lėtina procesą bei nėra tikslu.
Renkantis projektuotojus reikia atsižvelgti į jų naudojamus projektavimo įrankius ir jų tarpusavio suderinamumą. Projektą sudaro architektūrinė, konstrukcinė ir kelios inžinerinės dalys. Visi sprendiniai turi būti tarpusavyje suderinti ir netrukdyti vienas kitam. Tik taip galima gauti kokybišką statinio projektą.

3. Architektų paslaugos

Dažniausiai sutinkama nuomonė, kad architektas samdomas kai reikalingas - techninis projektas, namo projektas, namų interjeras, mažų namų projektai, vieno aukšto namo projektas, namų projektai iki 80 kv. m, mažoji architektūra... Tačiau architektų veikla neapsiriboja vien šiomis paplitusiomis funkcijomis.
Architektai rengia techninius ir darbo projektus, kuria projektinius pasiūlymus, interjerus, vizualizacijas, skaičiuoja darbų ir medžiagų kiekius (sąmatas), padeda parengti ES projektus, kuriuose numatyta pastato statyba, valdo projektus, atlieka projektų vadybos darbus. Architektų pateikiami duomenys – pastatų planai, fasadai, pjūviai, vizualizacijos, sienų, lubų ir grindų išklotinės, kiekių lentelės, statybiniai ir aplinkos sutvarkymo brėžiniai, darbų atlikimo ir medžiagų techninės specifikacijos.
Pasirenkant projektuotoją reikia žinoti kokių paslaugų tikimasi, nes dalis projektuotojų rengia ribotą kiekį duomenų, o kiti rengia labai išsamius projektus bei užsiima dokumentų tvarkymu bei projektų derinimu. Jei klientas (statytojas) nori mažiau skirti savo laiko, reikia susirasti specialistą, kuris organizuotų ir valdytų visus su projektavimu susijusius procesus: užsakytų sąlygas, suderintų projekto dalis tarpusavyje ir su derinančiomis institucijomis, gautų statybą leidžiantį dokumentą ir galbūt padėtų organizuoti statybos procesus.

4. Ką verta žinoti prieš renkantis projektuotoją?

Projektuotojo pasirinkimas gali tapti loterija. Kad taip neatsitiktų prieš pasirenkant projektuotoją reikia išsiaiškinti ar jis gali suteikti visas reikalingas paslaugas. Taip pat tikslinga peržiūrėti atliktus darbus, pasiskaityti atsiliepimus, aišku reikia suprasti, kad retai žmonės rašo teigiamus atsiliepimus, nors viskas juos tenkina, bet beveik visada parašo kritiką, kai kažkas nepadaroma kaip tikėtasi. Jei projektuojamas specifinių pažymių statinys ( karkasinis namas, rąstinis pastatas, šiaudinis namas, pasyvus pastatas ar kt.), reikėtų pasidomėti architekto patirtimi šios srities objektų projektavime. Norint greitesnio rezultato verta atkreipti dėmesį į projektuotojo naudojamus darbo įrankius. Kaip minėta anksčiau – 3D programos turi didžiausią pranašumą. Pasirinkus keletą projektuotojų galima visų paprašyti pateikti projektinius pasiūlymus, kurie parodys kuris iš jų jums tinkamiausias, bei leis pasirinkti iš platesnio sprendimų skaičiaus.